Kai Universiados ir Europos iki 23-ejų metų čempionė, septynkovininkė Viktorija Žemaitytė Portugalijoje po treniruotės įlipa į ledinį baseiną, kitų rinktinių sportininkai, o tarp jų ir neseniai Europos uždarų patalpų čempionu tapęs sprinteris Francis Obikwelu'as skanduoja: ,,Supermodel!“ Po beveik dvejų metų pertraukos į profesionalų sportą sugrįžusiai lietuvei nerūpi podiumas ar gražios fotosesijos. Viktorijos svarbiausias tikslas šią vasarą – apginti Universiados čempionės titulą ir su trenksmu patekti į Londono olimpiadą.

Viktorija, Portugalijoje stovykla jau beveik baigėsi, kaip įvertintum ją?
Kaip labai gerą. Šioje stovykloje yra viena geriausių matytų sporto bazių. Labai geras stadionas, daug inventoriaus, puiki treniruoklių salė. Šios stovyklos tikslas buvo lavinti ištvermę. Atlikom daug bendrojo fizinio parengimo ir jėgos pratimų. Gaila, bet baigiantis stovyklai pradėjo kankinti achilo sausgyslių skausmai, tad turėjom atsisakyti bėgimo. Tačiau daug dėmesio skyrėm rungčių technikai ir fiziniam pasirengimui, darbui su štangom.

Achilų skausmai tau ne naujiena?
Tikrai ne. Man tai užeina šie skausmai, tai praeina. Jau susigyvenau. Svarbiausia, reikia mokėti kuo greičiau įveikti šią traumą. Man padeda masažai, įvairūs tepalai, šaldymas po treniruotės. Prieš miegą dedu įvairius kompresus.

Kokius kompresus, jei ne paslaptis?
Priešuždegiminių tepalų, spirito ar šlapimo kompresus. Nakčiai apsivynioju šiltai koją, ir tai labai padeda. Iš karto nuima patinimą, vandens sankaupas.

Viktorija, 2007 metais per Universiadą tau nuplyšo kelio kryžminis raištis, tuomet prireikė operacijos, kuri nebuvo itin sėkminga. Vėliau dar kartą plyšo kelio raištis. Po tiek nesėkmių nesinorėjo visko mesti?
Norėjosi. Rimtai svarsčiau apie karjeros pabaigą, bet treneris Alvydas Gavėnas ir tėvai įkalbėjo vėl mėginti ir nepasiduoti. Žmonės ne po tokių traumų atsigauna ir grįžta sportuoti. Žinoma, buvo labai sunku. Tik dabar suvokiu, kaip aš nemokėjau visko įvertinti. Tuomet, kai laimėjau Universiadą ir tapau Europos čempione, nelabai sugebėjau išnaudoti šlovę. Kai prasidėjo traumos ir niekaip nepavykdavo grįžti sportuoti, supratau, kokia ,,paika“ buvau. Dabar ištiestomis rankomis laukiu rėmėjų ir į viską žiūriu kitaip.

Pradėjai labiau vertinti esamus dalykus. O kaip ta istorija su ,,Olialia“ pupytėmis?
Čia žurnalistų išpūstas reikalas. Mano mama užregistravo mane į tas ,,pupytes“, žurnalistai sužinojo ir prasidėjo... Aš niekaip nesuderinčiau pramoginio šou gyvenimo su profesionaliu sportu. Nebenoriu būti jokia ,,Olialia“ pupyte, noriu sportuoti ir siekti savo tikslų.

O kokie tavo tikslai?
Mano šio sezono tikslas tapti Universiados čempione. Jei pavyks, taip pat ketinu įvykdyti olimpinį normatyvą, kuris suteiktų teisę vykti į Londoną.

Netrukus vėl laukia treniruočių stovykla. Ten vėl būsi tris savaites?
Taip. Kita stovykla balandžio viduryje planuojama Vengrijoje, Debrecene. Ten bus jau daugiau Lietuvos rinktinės narių.
 

Vlados Musvydaitės "Olimpinis dienoraštis"