Sezonas prasidėjo
Ėjikų tikslai – aukštos vietos pasaulio čempionate ir nauji rekordai.
2015 04 14  PRINT    EMAIL
 „Mums olimpiniai normatyvai yra smulkmena. Vien juos įvykdęs dėl aukštų vietų olimpiadoje nekovosi“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš sportinio ėjimo trenerio Kastyčio Pavilonio lūpų. Drąsiais pareiškimais ėjikų „tėvas“ švaistosi ne be reikalo: nuo 2004-ųjų Atėnų olimpinių žaidynių kiekvienoje olimpiadoje dalyvavo bent po keturis ėjikus.

Praėjusio sezono metu įvairių sportinio ėjimo distancijų Lietuvos rekordai krito kaip lapai nuo medžių: Neringa Aidietytė dukart gerino olimpinės 20 km rungties rekordą, o Brigita Virbalytė-Dimšienė – 10 km, 5000 m (stadione) bei 3000 m (uždarose patalpose) nuotolių rekordus. Nauji geriausi laikai buvo įrašyti ir įvairiose jaunimo amžiaus grupėse.

Šį sezoną sportinio ėjimo meistrai pradėjo varžybomis Lugane (Šveicarija), Dudincuose (Slovakija) ir Podebraduose (Čekija).  Ką jiems atneš priešolimpiniai metai?

„Aukščiausių vietų šį sezoną laukiu iš Neringos ir Brigitos. Norisi, jog ir Brigita vieną dieną save realizuotų. Pernai ji save realizavo tik sezono gale ir kitoje distancijoje, o tai rodo potencialą. Visą žiemą dirbome geromis sąlygomis, buvome ir aukštikalnėse. Pasaulio čempionate iš moterų tikiuosi 8–12 vietų“, – prognozavo K.Pavilonis.

Panašu, kad trenerio žodžiai tapo pranašiški: praėjusį savaitgalį „European Athletics Permit Meeting“ statusą turinčiose varžybose Čekijoje B.Virbalytė 20 km distanciją įveikė per 1 val. 31 min. 10 sek. ir užėmė pirmąją vietą. Pirmose sezono varžybose pasiektas rezultatas – vos 15 sekundžių prastesnis nei sportininkės asmeninis rekordas. Už lietuvės nugaros liko ir praėjusį sezoną Europos čempionate bronzą iškovojusi čekė Anežka Drahotova, mūsiškei pralaimėjusi net 2 min. 20 sek.

„Negaliu sakyti, jog 2015-ieji bus mano metai. Daugiau vilčių siejau su praėjusiu sezonu, tačiau patyrus kulno traumą viskas pradėjo važiuoti žemyn... Reikėjo atsigauti psichologiškai, – prisiminė B.Virbalytė. – Šiemet esu labai atsargi su visomis svajonėmis. Geriau mažiau tikėsiuosi, bet daugiau pasieksiu.“

Lengvaatletė juokėsi, kad prieš praėjusį sezoną namie ant sienos pakabino norimą laiką simbolizuojantį užrašą „1 val. 30 min.“, tačiau po nesėkmingai susiklosčiusių metų jį nuėmė. Tą pamatęs sportininkės vyras užrašė bei vonioje pakabino naują lietuvės „tikslą“ –  1 val. 29 min. Būtent toks laikas būtų naujas Lietuvos rekordas: praėjusių metų birželį N.Aidietytė Alytuje vykusiame šalies čempionate nuotolį įveikė per 1 val. 29 min. 1 sek.

„Ar neskaudu, jog Lietuvos rekordą pagerino Neringa, o ne aš? Ir aš, ir treneriai žinojome, jog Neringa fiziškai yra labai stipri, tiesiog ji nesusitvarkydavo su savimi. Pagal kai kuriuos duomenis ji mane lenkia kelis kartus, tačiau tie treji metai, praleisti ne Lietuvoje (N.Aidietytė gyveno Londone – lengvoji.lt/sena), neleido pasiekti tų rezultatų, – treniruočių partnerės potencialu neabejojo B.Virbalytė. – Tobulėjimui reikia, jog būtų kas nors šalia, tad Neringos grįžimas buvo šioks toks spyris į užpakalį. Labai patobulėjome treniruotėse, pernai ir šiemet darome tokias treniruotes, kokių gyvenime nedarėme.“

Neblogų rezultatų sezono pradžioje pasiekė ir ėjikai vyrai. Kovo mėnesį Marius Žiūkas 20 km nuotolį Lugane (Šveicarija) įveikė per 1 val. 23 min. 35 sek., o daugiau nei minute asmeninį rekordą pagerinęs 20-metis Marius Šavelskis – per 1 val. 23 min. 52 sek.

Pavasario sezono atradimu tapo Arturas Mastianica, kuris pirmą kartą įveikė 50 km nuotolį (4 val. 11 min. 47 sek.) bei gana nedaug atsiliko nuo pasaulio čempionato normatyvo (4 val. 6 min.).

„Arturas tikrai pajėgus įvykdyti olimpinį normatyvą, tą bandysime daryti rudenį. Jis dar neturi 50 km distancijos varžybų patirties. Nepavadinčiau to baime, greičiau – nežinomybe, – sakė ėjiko treneris Viktoras Meškauskas. – Esu patenkintas jo pasirodymu varžybose Slovakijoje, ten jis parodė tą, ką ir planavome. Rezervo daug, liko tik dirbti ir dirbti.“

Šios rungties lyderis, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis Tadas Šuškevičius žiemos sezoną praleido dėl rudenį atliktos kulno operacijos.

„Tadas sunkiai atsigauna po atliktos operacijos. Tikiuosi, jog šį sezoną jis bus konkurencingas, tačiau įvykių neskubiname, jog nebūtų negerų dalykų, – teigė K.Pavilonis. – Jeigu jis nebus pasiruošęs, į pasaulio čempionatą nevyksime. Manau, jog paskutinis terminas, kada bus galima spręsti apie šio sezono jo sportinę formą, bus tarptautinės varžybos Alytuje birželio 12 dieną.“

Gegužės 17 dieną ėjikų laukia vienas svarbiausių sezono startų – Europos sportinio ėjimo taurės varžybos Mursijoje (Ispanija).

Emmanuel Tardi nuotr.

KALENDORIUS  
04-06 Vilniaus mokyklų žaidynių atskirų rungčių varžybos Programa
04-08 Tarptautinis sportinio ėjimo mačas (Podebrady, CZE)
04-14 Lietuvos kroso taurės I etapas (Raseiniai) Nuostatai Progr. (proj.)
04-15 Baltijos šalių sportinio ėjimo jaunimo, jaunių ir jaunučių mačas-čempionatas (Aizkraukle) Rinktinė Nuostatai
04-29 XXX Antano Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos (Birštonas) Nuostatai
KLAUSIMAS  
Ar sulauksime medalio iš pasaulio uždarų patalpų čempionato?


Rezultatai
 

                                                      
                                                

 


                                                     


                                                      


                                                      

                                                      

VAIKŲ LENGVOJI ATLETIKA 




 
  
 
 
 
NUORODOS  

Lietuvos sporto organizacijos
>> Kūno kultūros ir sporto departamentas
>>
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
>> Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Kūno kultūros ir sportinio ugdymo skyrius
>> Lietuvos sporto enciklopedijos redakcija

Tarptautinės organizacijos

>> Tarptautinis olimpinis komitetas
>>
Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF)
>> "European Athletics" 

Lengvoji atletika svetur

>> Latvijos lengvosios atletikos sąjunga
>> Estijos lengvosios atletikos asociacija
>> Lenkijos lengvosios atletikos sąjunga
>> Baltarusijos lengvosios atletikos federacija

Statistika
>> Duomenų bazė "All-Athletics"
>> Duomenų bazė "Tilastopaya Oy"
>> Rezultatų bazė "Trackinsun Athletics"
 
DOKUMENTAI  

>> Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas

>> Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta "Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka"

>> LLAF Tarybos 2006 m. liepos 26 d. nutarimas "Dėl Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narių dalyvavimo varžybose"

>> LLAF Tarybos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimas "Dėl narystės LLAF"

>>
Prašymo dėl maistpinigių pervedimo į sąskaitą forma

2016-2017 metų varžybų taisyklės
>> 
Anglų kalba

2014-2015 metų varžybų taisyklės
>> Rusų kalba

Rinktinės

>> 2016 metų Lietuvos rinktinės
>>
2015 metų Lietuvos rinktinės

>> Lietuvos rinktinių sudarymo principai (patvirtinti 2009 m. gruodžio 9 d.) 

Renginiai

>>
2016 m. LLAF varžybų
      kalendorius, nuostatai, reglamentas     
>> 2015 m. LLAF varžybų
      kalendoriusnuostataireglamentas
>> 2016 m. LMNŠC varžybų
      nuostatai 

>> Paraiškos dalyvauti LLAF varžybose tipinis blankas


2016 metų varžybų normatyvai

>> Olimpinės žaidynės (IAAF), Rio de Žaneiras
>> Pasaulio uždarų patalpų čempionatas (IAAF), Portlandas
>> Pasaulio jaunimo čempionatas (IAAF), Bydgoščas
>> 
Europos čempionatas (EA), Amsterdamas
>>
 Europos U18 čempionatas (LLAF), Tbilisis




Laipsniai ir vardai
>> LLAF kvalifikacinių laipsnių nuostatai ir normatyvai (2013-2016 m.)  
>> Prašymo suteikti sportinį vardą forma

>> Suteikti sportiniai vardai

 
Rekordai
>> Rekordų tvirtinimo nuostatai
>> Prašymų patvirtinti rekordus formos
      bėgimo rungčių
     
sektorių rungčių,
     
daugiakovių,
     
daugiakovių uždarose patalpose,
      supaprastinta
bėgimo rungčių
      supaprastinta
sektorių rungčių
      supaprastinta
daugiakovių.

Kiti dokumentai
>> EA bėgimo plentu varžybų saugumo ir kokybės standartai  



Sukūrė UAB "NetForma" [ www.netforma.lt ]