Londono link žingsniuoja gausus ėjikų būrys
Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis tikisi, kad Londono olimpiadoje turėtų dalyvauti penki arba šeši mūsų šalies ėjikai.
Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis tikisi, kad Londono olimpiadoje turėtų dalyvauti penki arba šeši mūsų šalies ėjikai.
| 2011 01 18 |
 PRINT
 EMAIL
|
Jau kovo mėnesį mūsų ėjikai dalyvaus pirmosiose šių metų varžybose: kovo 20 d. B. Virbalytė, Neringa Aidietytė, gal būt, K. Saltanovič rungtyniaus Lugane (Šveicarija), o kovo 29 d. Dudincuose (Slovakija) T. Šuškevičius ir R. Rekstas eis 50 km nuotolį.
„Manau, kad per pirmąsias sezono varžybas kai kurie mūsų ėjikai gali įvykdyti normatyvus į Londono olimpines žaidynes. Tačiau mes kalbame ne apie pačių normatyvų vykdymą, tai yra tiktai formalumas, bet apie tai, kaip geriau pasirengti ir pasirodyti per olimpines žaidynes ar pasaulio čempionatus“, – sako Kastytis Pavilonis.
Kaip vertinate olimpinius normatyvus, ar jie yra aukšti?
Truputį padidinti yra kai kurie A normatyvai, o kai kurie išlikę tokie patys. 50 km distancijos B normatyvas yra sumažintas 2 min., bet padidintas A normatyvas. Manau, kad penki-šeši mūsų ėjikai turėtų dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Tai trys moterys (kelialapius pretenduos pelnyti S. Milušauskaitė, K. Saltanovič, B. Virbalytė ir Neringa Aidietytė) ir trys vyrai (Marius Žiūkas, kuris eis 20 km nuotolį, bei 50 km distancijoje lenktyniaujantys T. Šuškevičius ir Donatas Škarnulis.
Kupinas ambicijų ir jaunimas: Valerijus Grinko ir Ričardas Rekstas. Džiaugiuosi, kad, sukūrusi šeimą su Maskvos olimpinių žaidynių vicečempionu katalonu Jorge Llopartu ir tapusi laiminga mamyte, iš didžiojo sporto nepasitraukė S. Milušauskaitė, kuri ėjimo take sieks gerų rezultatų.
Šiemetinė žiema pirmosiomis sausio dienomis nepagailėjo sniego, ėjikai negalėjo treniruotis plentuose. Ką darėte?
Žiema mums sujaukė visus planus. Jeigu būčiau žinojęs, kad tiek daug bus priversta sniego, jau gruodžio mėnesį būtume išvykę treniruotis į šiltus kraštus. Dabar teko „maltis“ maniežuose, sportininkai negalėjo atlikti normalių krūvių. Ėjikai vaikščiojo balkonuose ant betono ir pačiame manieže ant minkštos dangos.
O sportininkai rungtyniauja ant asfalto. Taip staigiai keičiantis dangoms, bijojau, kad ėjikai negautų mikrotraumų. Sportininkus psichologiškai veikė tai, kad ant minkštos dangos tekdavo nueiti 150 ratų. Eini į vieną pusę, po to – į kitą, kinta technika. Jeigu manieže nueini 30 km, tai plente – 35-38 km ir būni mažiau pavargęs.
Ar Lietuvos geriausius ėjikus matysime per šalies čempionatą?
Ne, čempionatą mes praleisime. Vasario mėnesį beveik penkioms savaitėms planuojame išvažiuoti treniruotis į kalnus, bilietai jau nupirkti.
Didelė šventė ėjikams – Jūsų organizuojamos tarptautinės varžybos Alytuje. Ar šiais metais jos nenutrūks?
Jos vyks toliau, tačiau šiemet per jas nebus galima laikyti olimpinių normatyvų, nes tas malonumas daug kainuoja. Labai dideli reikalavimai, kurie niekuo nesiskiria nuo pasaulio čempionato reikalavimų. Jau gauname pirmąsias paraiškas – "Permit Meeting" varžybose nori dalyvauti Australijos ir Meksikos rinktinės, taip pat mūsų draugai vokiečiai, slovakai, rusai, baltarusiai, lenkai, kiti.
Alytuje organizuojamos varžybos nėra blogos, todėl į jas visi ir veržiasi. Kartu vyks ir vaikų sporto šventė, kuriose žygiuos darželinukai.
Ar ėjikai turi nusiskundimų, rengiantis šių metų svarbiausioms varžyboms?
To, kiek reikia, neužtenka nė vienai sporto šakai. Todėl ir steigiame trenerių asociaciją, norime padėti treneriams ir sportininkams. Mes ieškome rėmėjų, verčiamės iš paskutiniųjų.
Liberalų ir centro sąjungos sąrašuose dalyvaujate savivaldos rinkimuose. Ką darytumėte, jeigu patektumėte į savivaldybę?
Reikalaučiau, kad kuo daugiau žmonių atsigręžtų į sportą. Jeigu tapčiau savivaldybės nariu, sportinio ėjimo nepalikčiau, jį puoselėčiau toliau.
