„Stengiuosi nebūti nei griežtas, nei atlaidus“, - taip save apibūdina krepšininkų fizinio rengimo treneriu dirbantis sprinteris Rytis Sakalauskas
2011 01 18 | PRINT EMAIL |
Keturiskart šalies čempionas, Lietuvos 100 m bėgimo rekordininkas Rytis Sakalauskas šiuo metu vos spėja suktis. 23-ejų sprinteris tudijuoja, sportuoja ir dar dirba „Kauno“ krepšinio komandos fizinio rengimo treneriu.
Papasakok kaip atsidūrei šiame poste?
Tapti fizinio rengimo treneriu buvo mano svajonė. Sportuoju, galima sakyti, visą gyvenimą, nuo pirmos klasės, žaidžiau futbolą, vėliau buvo lengvoji atletika. Kūno kultūros akademijoje baigiau šios specialybės bakalauro studijas ir turėjau norą dirbti su krepšinio komandomis. „Kauno“ komanda kaip tik ieškojo fizinio rengimo trenerio, pasiūlė, taip ir pradėjau dirbti.
Bet kodėl pasirinkai būtent krepšinį?
Krepšinis Lietuvoje – sporto šaka numeris vienas. Krepšininkus treniruojant didesnės galimybės atsiveria.
Ką pats turi bendro su šia sporto šaka?
Kaip ir kiekvienam lietuviui, krepšinis artimas mano širdžiai. Šiaip pats nesu žaidęs, tik akademijoje teko susidurti. Studijose įgytas žinias stengiuosi panaudoti čia. Pats toliau tobulinuosi.
Aktyviai sportuoji lengvąją atletiką, kaip sekasi suderinti asmenines treniruotes ir darbą su komanda?
Ir studijos dar. Negaliu pasakyti, kad yra lengva, bet suderinu. Žinoma, dabar mano gyvenimo ritmas daug intensyvesnis nei buvo anksčiau, tikiuosi, kad tai neatsilieps nei vieniems, nei kitiems rezultatams. Stengiuosi visur suspėti.
Daugelis „Kauno“ žaidėjų tavo bendraamžiai. Bendrauji su jais kaip treneris ar visgi kaip draugas?
Kaip treneris, bet sutariame labai gerai.
Griežtas treneris esi?
Nežinau, reiktų krepšininkų klausti. Stengiuosi nebūti nei griežtas, nei atlaidus. Viskam yra ribos, yra taisyklės, kurių reikia laikytis. Kiekvienas jas žino ir stengiasi neperžengti.
Tavo gyvenime buvo trys sporto šakos: futbolas, lengvoji atletika ir krepšinis. Kurioje visgi planuoji likti baigęs sportininko karjerą?
Futbolą žaidžiau seniai, tikrai neplanuoju grįžti. Lengvojoje esu dabar, dar gal porą metų sportuosiu, o paskui – tikriausiai krepšinis. Visgi čia mano svajonė: pradėti, užsikabinti ir dirbti su krepšininkais toliau.