Perspektyvus lengvaatletis Tomas Vitonis – apie šuolininkų į tolį konkurenciją, traumas bei olimpinę svajonę
| 2014 04 08 |
 PRINT
 EMAIL
|
Konkurencija tarp Lietuvos šuolininkų į tolį kaip niekada didelė: sportinę karjerą tęsia Londono olimpinių žaidynių dalyvis Povilas Mykolaitis (asmeninis rekordas – 8,15 m), jam iššūkį bando mesti per plauką į Olimpiadą nevykęs Darius Aučyna (8,11 m), o daugiakovės rungtį į šuolius į tolį iškeitė ir Mantas Šilkauskas.
Vis dėlto svarbiausiose 2014 metų žiemos sezono varžybose – Lietuvos čempionate bei LLAF taurėje – triumfavo ne šie sportininkai, o 22-ejų Tomas Vitonis. Lengvaatlečiui taip pat priklauso geriausias žiemos sezono rezultatas – 7,86 m.
„Lengvąja atletika susidomėjau mokykloje. Ten dirbęs lengvosios atletikos treneris pastebėjo mane, pasiūlė apsilankyti treniruotėse. Atėjau penktoje klasėje bei likau. Šuoliai į tolį atsirado kiek vėliau“, – lengvaatlečio karjeros pradžią prisiminė T.Vitonis.
Sportininkas teigia, jog iki tol, kol atrado sau tinkantį užsiėmimą, išbandė dar kelias sporto šakas.
„Lankiau krepšinį, šaudymą, futbolą ir net šachmatus, jei čia sporto šaka, – nusijuokė T.Vitonis. – Daug ką pabandžiau.“
Per visą istoriją vos dešimt Lietuvos šuolininkų į tolį nušoko 8 metrus ar daugiau, iš kurių aktyviai sportuoja vos trys – P.Mykolaitis, D.Aučyna bei T.Vitonis. Pastarojo geriausias karjeros rezultatas 8,03 m buvo pasiektas praėjusių metų žiemą.
„Tada, kai nušokau 8,03 m, nepavyko visko atlikti maksimaliai gerai. Kažkodėl galvoje sukasi skaičiai 8,30 m. Tai man atrodo aukštas rezultatas ir tiek norėčiau nušokti. Nežinau, ar tą padaryti įmanoma, bet tikiuosi, jog taip“, – pasakojo Kaune studijuojantis lengvaatletis.
Šių metų žiemos sezone T.Vitoniui įveikti 8 m žymos nepavyko, tačiau sportininkas tikina, jog ši žiema jam buvo geriausia karjeroje. Lengvaatletis LLAF taurės varžybose nušoko 7,86 m bei 1 cm aplenkė M.Šilkauską bei 13 cm – P.Mykolaitį. Ta pati trijulė geriausiai pasirodė ir šalies čempionate: triumfavo T.Vitonis (7,80 m), sidabrą iškovojo P.Mykolaitis (7,78 m), bronzą – M.Šilkauskas (7,69 m).
„Kurį šuolininką į tolį laikau didžiausiu konkurentu? Iš tikrųjų – Darių (Aučyną). Su juo jau seniai įvairiose varžybose drauge šokinėjame. Jis vyresnis, dažnai mane lenkdavo ir varžydavomės tarpusavyje. Dariui praėjęs sezonas nebuvo labai sėkmingas, bet jį konkurentu laikau tikrai. Aišku, Mykolaitis vis dar sportuoja, todėl irgi rimtas konkurentas, – šypsojosi T.Vitonis. – Vis dėlto visi esame draugai, gerai sutariame, nebūna jokių pykčių.“
Vis tik ne šuolininkai į tolį T.Vitoniui daro didžiausią įspudį. Jei jam tektų įvardyti tris sportininkus, kurie labiausiai imponuoja, lengvaatletis nedvejodamas pasirinktų Virgilijų Alekną, Liną Grinčikaitę bei Raivydą Stanį.
„Su Lina ir Raiviu tenka ypač daug bendrauti, o Alekna turi labai daug titulų“, – pasirinkimą paaiškino Alvydo Gavėno auklėtinis.
T.Vitonis džiaugiasi, jog šią žiemą jo nekamavo jokios traumos.
„Pagal užimtas vietas šis sezonas buvo pats geriausias, o svarbiausia – bent kartą buvau sveikas. Praeitą žiemą patyriau kojos traumą, Europos uždarų patalpų čempionate ją skaudėjo ir tai sutrukdė dalyvauti varžybose. Dabar viską išsigydžiau, todėl vasarą tikiuosi dar sėkmingesnio sezono.“
Svarbiausias artėjančio vasaros sezono startas T.Vitoniui, kaip ir kitiems geriausiems šalies lengvaatlečiams, Europos pirmenybės Šveicarijoje. Nors normatyvą sportininkas įvykdė dar pernai, kol kas tvirtinti, jog šuolininkas tikrai startuos Ciuriche, negalima. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) praėjusiais metais teisę startuoti Europos čempionate įgijusiems sportininkams iškėlė papildomą sąlygą – pasiekti artimus normatyvui rezultatus.
„Didžiausias vasaros sezono tikslas – Ciurichas. Praeitą žiemą buvau visokių tikslų prisigalvojęs prieš Europos uždarų patalpų čempionatą, bet sutrukdė traumos. Dabar svarbiausia patekti, o patekęs kelsiu naujus tikslus.“
Londono olimpinių žaidynių šuolių į tolį rungties „B“ normatyvas buvo vos 7 cm aukštesnis nei T.Vitonio asmeninis rekordas. Rio de Žaneiras jam yra svajonė ar realybė?
„Ir svajonė, ir realybė. Laiko pasiruošti yra pora metų, o tų centimetrų iki normatyvo ne tiek daug ir trūksta. Tikiuosi, jog pavyks jį įvykdyti.“
Tomo Augustinavičiaus nuotr.
