„Dažniausiai tai, ką turėjo, žmogus pradeda vertinti tik netekęs“, - teigė po traumos atsigaunanti septynkovininkė Viktorija Žemaitytė.
| 2010 10 18 |
 PRINT
 EMAIL
|
„Dabar toks laikotarpis, kai gerinu bendrą fizinį pasiruošimą ir ištvermę. Mano kūnas šį krūvį atlaiko ir traumos pasekmių nejaučiu, nors nežinia kaip bus, kai pradėsiu rengtis techninėms rungtims. Bet šiuo metu tikrai pakankamai gerai jaučiuosi“, - sakė septynkovininkė Viktorija Žemaitytė.
Po daugiau nei dvejus metus trukusio traumų maratono atsigaunanti sportininkė šią vasarą, po metų pertraukos, vėl dalyvavo varžybose, kur ne tik pasiekė asmeninį rekordą, bet ir laimėjo pirmąją vietą šuolio į aukštį rungtyje.
„Labai gera vėl dalyvauti varžybose, metus to nedariau, todėl svajojau vėl patirti varžybinį jausmą“, - džiaugėsi lengvaatletė.
Traumos sportininkę pradėjo persekioti dar 2007-aisiais Bankoke (Tailandas) vykusioje Universiadoje, kur lengvaatletė iškovojo aukso medalį.
„Iki tol nesupratau kas yra trauma ir labai stebėdavausi, kaip traumuoti sportininkai negali išvažiuoti į varžybas. O štai ir man taip nutiko. Iki traumos sportininkas dirba ir galbūt nevertina to, o kai toks dalykas nutinka, apmąsto ir pradeda vertinti. Juk sportas – visas mūsų gyvenimas ir be jo negalime“, - tvirtino iki tol jokios rimtos traumos neturėjusi sportininkė.
Po Tailande patirtos kryžminių raiščių traumos atlikus operaciją, atletė startavo 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse, bet ten patyrė nesėkmę. Vėliau, žiemą, sportininkė dalyvavo Europos čempionate, kuriame užėmė šeštąją vietą, tačiau pernai pavasarį treniruočių stovykloje Portugalijoje metant ietį trauma atsinaujino ir prireikė dar vienos, šį kartą – rekonstrukcinės operacijos, po kurios V. Žemaitytės laukė metai be varžybų.
„Nieko tada nedariau, nes nieko negalėjau daryti. Išeidavau į lauką, sėdėdavau, gėrėdavausi saule, geru oru ir baltai pavydėdavau kolegoms, kurie važiuoja į varžybas. Turbūt kiekvienam traumą patyrusiam sportininkui taip yra“, - pirmą mėnesį po operacijos prisiminė lengvaatletė.
„Mes visada palaikėme ryšius su gydytoju, jis po keturių ar penkių mėnesių pasakė, kad pooperacinis periodas praėjo ir jau galime pradėti sportuoti. Tad pernai gruodžio mėnesį pradėjome treniruotis“, - paaiškino atletės treneris Alvydas Gavėnas.
Trenerį V. Žemaitytės rezultatai po operacijos nuteikia optimistiškai: „Viktorija labai sustiprėjo ir rezultatus neblogus rodo. Jos šuolių į tolį rezultatas šiuo metu geriausias Lietuvoje. Kol kas ji dar negali normaliai bėgti barjerinio bėgimo, todėl stengiamės sportuoti atsargiai.“
Artimiausi sportininkės planai – žiemos sezone patekti tarp 15 stipriausių Europos septynkovininkių, mat šis 15-ukas gaus kvietimus į Europos čempionatą. Viktorijos tikslas – iškovoti kelialapį į žemyno pirmenybes ir gerai jose pasirodyti.
„Tikslai pas sportininką visada yra patys aukščiausi. Bet bus, kaip sveikata leis ir kokį finansavimą gausime – nuo to stipriai priklausys Viktorijos motyvacija. Ji paskutinio žodžio dar tikrai netarė ir tas rezultatas, kurį parodė tapusi Universiados čempione, tikrai nėra riba. Ji verta žymiai aukštesnių vietų“, - daug vilčių į auklėtinę deda A. Gavėnas.
V. Žemaitytė įsitikinusi, kad šiuos planus įgyvendinti yra realu: „Turiu rezervo kiekvienoje rungtyje, nes technikos elementai kol kas pas mane nekokie, tikrai yra kur tobulėti, netgi ir šuolio į aukštį rungtyje, kur jaučiuosi stipriausia.“
