Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir portalo 15min.lt organizuojami geriausių Lietuvos metų lengvaatlečių rinkimai jau persirito į antrą pusę. Pristatome penkis šiemet labiausiai išsiskyrusius lengvaatlečius vyrus.

Praėjusiais metais geriausiu pirmąkart buvo pripažintas disko metikas Andrius Gudžius, aplenkęs bėgiką Justiną Beržanskį bei šuolininką į tolį Tomą Vitonį. Pastarieji sportininkai tarp kandidatų šiemet nepateko.

Kas bus išrinktas geriausiu 2015-ųjų Lietuvos lengvaatlečiu? Balsuoti galite ČIA

Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas)

2015-ųjų sezoną ėjikas Tadas Šuškevičius pradėjo vėliausiai iš visų – birželį. To priežastis – praėjusių metų rudenį atlikta kulno operacija ir ilgai trukusi reabilitacija. Pirmame starte Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionate Alytuje T.Šuškevičius tapo šalies vicečempionu (1 val. 26 min. 35 sek.), o po to kryptingai ruošėsi pasaulio čempionatui bei nedalyvavo nė vieneriose varžybose.

„Sezonas buvo sudėtingas, tačiau tam įtakos turėjo objektyvios priežastys. Po operacijos reabilitacija užtruko ilgiau nei tikėjausi ir buvo sunku ruoštis sezonui. Gydytojai užtikrino, jog būsiu pasiruošęs ir galėsiu rengtis svarbiausiam startui pilnu pajėgumu, tačiau jausmas buvo toks lyg iš naujo būčiau mokęsis vaikščioti, – prisipažino T.Šuškevičius.

– Tris mėnesius vargau ir kankinausi treniruotėse, o siekiant aukštos fizinės formos nukentėjo techninė puse, kuri ėjime yra labai svarbi. Dėl prastos technikos negalėjau maksimaliai savęs realizuoti pasaulio čempionate.“

Planetos pirmenybėse Kinijoje T.Šuškevičius startavo 50 km nuotolyje, kurį įveikė per 3 val. 56 min. 27 sek. bei užėmė 22 vietą, nors po 35 km buvo kur kas žemesnėje pozicijoje – 38-as. Sportininkas svarbiausiose sezono varžybose sugebėjo įvykdyti ir olimpinį normatyvą.

Nepaisant gana sėkmingo pasirodymo pasaulio čempionate, ėjikas geriausiu šalies metų lengvaatlečiu tapti nesitiki.

„Padėtis vyrų lengvojoje atletikoje yra tikrai komplikuota, beveik neliko labai aukšto meistriškumo atletų, kurie varžytųsi aukščiausio lygio varžybose. Pagrindinis rodiklis renkant laimėtoją turėtų būti rezultatas pasaulio čempionate, todėl mano favoritas yra A.Gudžius, – neslėpė T.Šuškevičius. – Malonu būti tarp kandidatų į geriausio lengvaatlečio titulą, ateityje norėtųsi jį iškovoti, bet ne šiemet. Tegu laimi stipriausias ir verčiausias.“

Andrius Gudžius (disko metimas)

Pirmose sezono varžybose – įspūdingas rezultatas, sidabro medalis bei pasaulio čempionato normatyvas. Disko metikas A.Gudžius kovą vykusiose Europos žiemos metimų taurės varžybose Portugalijoje tapo vicečempionu, diską nusviedęs 65,51 metro.

Aukštą sportinę formą lietuvis rodė ir Kauno sezono atidarymo varžybose (65,20 m), LLAF taurės varžybose (65,25 m), užėmė antrą vietą Europos komandiniame čempionate Graikijoje (60,98 m) bei iškovojo bronzos medalį Universiadoje (62,54 m). Vis dėlto prieš svarbiausią sezono startą pasirodė pirmieji nerimo ženklai: Kauno čempionate A.Gudžių lenkė Eligijus Ruškys, o šalies pirmenybėse – Aleksas Abromavičius.

Planetos čempionate lietuvis diską numetę 62,22 metro bei užėmė 14 vietą. Nuo patekimo į finalą jį skyrė vos 26 centimetrai...

„Sezonas galėjo būti žymiai geresnis. Geriau reikėjo pasirodyti pasaulio čempionate – patekti į penketuką. Žiemos metimų taurės varžybose buvau antras, vadinasi, dar buvo viena vieta, kur galėjau pakilti, – kritiškai pasiekimus vertino A.Gudžius.  – Jei yra kur tobulėti, reiškia, jog dar ne viską padariau ir galima kažką pridėti.“

A.Gudžius dar neįvykdė olimpinio normatyvo, kuris lygus 66 metrams. Tokio rezultato pakaktų ir svarbiausių tarptautinių varžybų medaliui. Pavyzdžiui, planetos čempionate bronzą iškovojęs lenkas Robertas Urbanekas įrankį numetė 65,18 m.

„Normatyvą reikia įvykdyti, laiko tam dar yra. Norisi būti pilnaverčiu olimpinių žaidynių dalyviu. Pataisysiu klaidas 2016-aisiais, nors ir dabartinio rezultato turbūt pakaktų“, – teigė A.Gudžius.

Disko metimo rungtyje Rio de Žaneiro žaidynėse varžysis ne tik normatyvus įvykdę sportininkai, bet ir geriausius rezultatus 2015-2016 metais pasiekę lengvaatlečiai. Didelė tikimybė, jog į olimpiadą A.Gudžius patektų ir su dabartiniu rezultatu.

„Ar esu vertas tapti geriausiu metų Lietuvos lengvaatlečiu? Griežtai pasakysiu, tai visi po to mane kals (juokiasi – aut. past.). Jei pagal rezultatus, stipraus kapojimosi neturėtų būti, jei pagal populiarumą – laimės kiti, – šyptelėjo disko metikas. – Jei būsiu pirmas – gerai, nebūsiu – vadinasi reikia stengtis. Mano nuomone, reikia dalyvauti sezone taip, jog niekam nekiltų abejonių, kas čia geriausias.“

Remigijus Kančys (maratonas)

Šalies lengvosios atletikos padangėje – naujas veidas. Bėgikas Remigijus Kančys praėjusiais metais kiek netikėtai triumfavo Vilniaus maratone, distanciją įveikęs per 2 val. 23 min. 41 sek. bei pagerinęs asmeninį rekordą. 2015-aisiais sportininkas žengė milžinišką žingsnį pirmyn: Berlyno maratone R.Kančys finišavo per 2 val. 15 min. 34 sek. ir po 12 metų pertraukos tapo pirmuoju Lietuvos maratonininku vyru, įvykdžiusiu olimpinį normatyvą.

„Be abejo, 2015-ieji buvo geriausi metai karjeroje. Sezonas buvo šiek tiek banguotas, bet nuo pat pavasario stabiliai kopėme į viršų. Pagrindinis tikslas buvo Berlyno maratonas, o visos kitos varžybos – kelias link jo. Džiugu, jog pavyko padaryti viską, ką planavome“, – teigė R.Kančys, nueitą kelią pavadinęs „Olimpinės svajonės link“.

Nors sportininkas 2015-aisiais bėgo tik vieną maratoną, jėgas jis ne kartą pasitikrino trumpesniuose nuotoliuose. R.Kančys triumfavo LLAF taurės varžybų 5000 m distancijoje (14 min. 27,89 sek. – asmeninis rekordas) ir iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos komandiniame čempionate.

„Pavasarį maratono nebėgau vien dėl to, jog praleidau visą žiemos sezoną, nes turėjau šiokią tokią traumelę. Nebuvau pačios geriausios sportinės formos, kad būčiau galėjęs greitai įveikti maratono distanciją“, – prisipažino R.Kančys.

Nuoširdus, paprastas ir geraširdis – taip apie maratonininką atsiliepia jį pažįstantys žmonės. Bėgikas neslepia, jog vien patekimas tarp geriausių šalies lengvaatlečių jam jau yra laimėjimas.

„Kad patekau tarp penkių geriausių man jau yra didžiulis įvertinimas. Nesitikėjau būti penketuke, o kaip toliau bus, man nesvarbu. Vien patekimas jau yra šioks toks karjeros taškas, – šyptelėjo R.Kančys. – Kai sužinojau, jog esu išrinktas tarp kandidatų, buvo pačiam keista. Nemanau, kad galiu su kitais varžytis, nesijaučiu lygiavertis tiems, kurie dalyvavo pasaulio čempionate ir užėmė aukštas vietas. Tarp jų dar esu mažas.“

Aleksandras Sorokinas (ultramaratonas)

Pasaulyje populiarėjančiuose 100 km ultramaratono varžybose vis garsiau skamba Lietuvos vardas. Olandijoje vykusiame pasaulio čempionate prie starto linijos išsirikiavo 374 sportininkai, iš kurių aukštą dešimtą vietą užėmė lietuvis Aleksandras Sorokinas. Distanciją jis įveikė per 6 val. 50 min. 34 sek.

Tai – 16 min. 45 sek. geresnis rezultatas nei buvęs šalies rekordas, kurį 2013-aisiais pasiekė Gediminas Grinius.

„Tikrai buvo netikėta, jog esu išrinktas tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių. Ši rungtis Lietuvoje nėra populiari ir dauguma nežino, kad išvis egzistuoja bėgimas ilgesnis už maratoną. Tiesa, žiniasklaidos ir visuomeninių tinklų dėka susidomėjimas didėja, – šypsojosi A.Sorokinas. – Šis sezonas man buvo geriausias karjeroje, pavyko išvengti traumų ir tinkamai pasiruošti 24 valandų ir 100 km bėgimo pasaulio čempionatams.“

LLAF Taryba šiemet papildė rungčių, kuriose pasiekti Lietuvos rekordai yra registruojami. Pirmuoju 24 val. bėgimo rekordininku taip pat tapo A.Sorokinas, kuris per parą nubėgo 242 km 189 m.

Vis dėlto ultramaratonininkas tiek moterų, tiek vyrų rinkimų favoritais laiko kitus ilgų nuotolių bėgikus.

„Norėčiau, kad laimėtų Rasa Drazdauskaitė ir R.Kančys. Nenoriu nuvertinti kitų, bet maratonas man prie širdies ir ką jie padarė yra tikrai stebuklas!”, – sakė A.Sorokinas.

Raivydas Stanys (šuoliai į aukštį)

22 metus gyvavęs Lietuvos rekordas nuverstas. Žiemą Vilniuje vykusiose LLAF taurės varžybų puošmena tapo šuolininko į aukštį Raivydo Stanio pasirodymas sektoriuje. 2012-ųjų Europos vicečempionas peršoko 228 cm, įvykdė pasaulio čempionato normatyvą bei pagerino nuo 1993 metų Rolandui Verkiui priklausiusį šalies rekordą.

Žiemos sezono metu R.Stanys buvo vienas iš šešių lengvaatlečių, dalyvavusių Europos uždarų patalpų čempionate Čekijoje. Tiesa, ten pasirodyti sėkmingai nepavyko – įveiktas 219 cm aukštis bei užimta 20 vieta.

„Žiemos sezono startus vertinu vidutiniškai, nes pagrindinės žiemos sezono varžybos vis tiek buvo Europos čempionatas. Todėl ir balansuoju – rekordas gerai, čempionatas prastai, vadinasi, kad visas sezonas vidutiniškas“, – vertino R.Stanys.

Vasaros sezono metu sportininkas Europos komandiniame čempionate buvo ketvirtas (224 cm), tačiau „sudegė“ pasaulio čempionate bei neįveikė pradinio aukščio. Lengvaatletis vis dar neturi olimpinio normatyvo, tačiau jo sieks dar žiemos sezone.

„Kaip pasiruošime, toks bus ir rezultatas. Norisi išvažiuoti į olimpiadą, normatyvas yra įveikiamas. Reikia žiemą daryti naują rekordą“, – šyptelėjo šuolininkas į aukštį.

R.Stanys galimybes laimėti geriausio Lietuvos metų lengvaatlečio titulą vertina skeptiškai.

Atiduoti balsą už savo favoritą portale 15min.lt galite iki lapkričio 29 dienos.

Alfredo Pliadžio nuotr.