Jau šį sekmadienį Vilniaus gatves užtvindys tūkstančiai bėgimo entuziastų, išbandysiančių jėgas įvairiose „Danske Bank Vilniaus maratono“ distancijose. Kartu vyks ir Lietuvos maratono čempionatas, į kurį užsiregistravo per 1000 mėgėjų ir profesionalų.

Pirmą kartą visą maratono distanciją bandys įveikti ir šalies lengvosios atletikos rinktinės narė Vaida Žūsinaitė. 26-erių sportininkei 2014 metų sezonas nesusiklostė itin sėkmingai: jai nepavyko įvykdyti 3000 m kliūtinio bėgimo rungties normatyvo, leidusio startuoti Europos čempionate.

– Bėgsite pirmą maratoną karjeroje. Kokios to priežastys?, – lengvoji.lt/sena paklausė V.Žūsinaitės.

– Jau seniai norėjau pabandyti bėgti maratoną, bet vis laukiau, norėjau geresnių rezultatų 5 km ir 10 km distancijose. Šiais metais gerai sekėsi bėgti „dešimtukus“. Vis tik pagrindinė priežastis, kodėl pirmą kartą bėgsiu maratoną, yra ta, jog nepavyko įvykdyti 3000 m kliūtinio bėgimo normatyvo į Europos čempionatą. Turėjau problemų su nugara, o tai trukdo spirtis ir šokti per kliūtį. Šioje rungtyje šiemet startavau tik du kartus... Supratau, jog nieko gero nebus ir po to nebesistengiau įvykdyti normatyvo bei pradėjau ruoštis maratonui.

– Ar sėkmingo pasirodymo Vilniaus maratone atveju dar grįžtumėte į kliūtinį bėgimą?

– Dar reiktų pagalvoti. Nežinau, kokį pasirodymą laikyčiau sėkmingu, kadangi labai aukštų tikslų sau nekeliu. Tiesiog noriu ramiai įveikti maratoną ir patirti tą jausmą. 3000 m su kliūtinio bėgimo rungtis man tinka, svajoju apie kitų metų pasaulio čempionato normatyvą. Matysime, kaip bus, pirmiausia reikia bėgti maratoną, pažiūrėti rezultatą ir tada nuspręsti.

– Pasiruošimas maratonui jau eina į pabaigą. Kokia dabartinė sportinė forma? Ar būtų didelis nusivylimas, jei maratono neįveiktumėt greičiau nei per 3 valandas?

– Jei neišbėgsiu iš 3 valandų, tikrai būsiu nusivylusi. Jaučiuosi gerai, kilometražą surinkau, tačiau bijau prisikalbėti. Praėjusios savaitės pradžioje šiek tiek apsinuodijau, kadangi po didelio krūvio organizmas yra jautresnis nei įprasta. Taip pat miego labiau norėjau, jaučiausi pavargusi, gal dėl to, jog pasiruošimas ėjo į pabaigą. Maratone bėgsiu ramiai, nesidraskysiu, o antra distancijos pusė viską parodys.

– Ar realu pagerinti Dianos Lobačevskės Vilniaus maratono rekordą ( 2 val. 45 min. 31 sek.)?

– Jei pagerinčiau, būtų labai gerai. Džiaugčiausi, jei bėgčiau greičiau nei 2 val. 50 min.

– Praėjusiais metais sėkmingai bėgote pusmaratonį. Ar po starto Vilniuje nebuvo minčių jau tada keisti rungtį?

– Tada maratono bėgti neplanavau, tik pusmaratonius. Sezonas labai užsitęsė, beveik metus bėgiojau be poilsio, todėl antrą pusmaratonį Lenkijoje įveikiau labai prastai. Eurofija po Vilniuje sėkmingai įveikto pusmaratonio išblėso ir dingo noras ruoštis maratonui. Šiais metais nepasisekė kliūtinis bėgimas, tad prisiminiau praėjusį sezoną.

– O pusmaratonių įveikta dar ne per mažai?

– Mažokai. Reikia jaustis patogiai bėgant pusę maratono ir tik tada bandyti bėgti visą. Tik du kartus įveikiau pusmaratonį: pirmą kartą pasirodžiau sėkmingai, antrą – nelabai. Nesu dar pasiruošusi labai geram rezultatui, bet pabandyti reikia.

– Ar nugaros skausmai gali sutrukdyti įveikti visą distanciją?

– Atlikau kontrolinę treniruotę, nugara jautėsi, bet ne tiek, jog neįveikčiau visos distancijos. Žinoma, 42 km dar nebėgau, bėgau 35 km. Manau, jog skausmai nesutrukdys.

– Kaip vertinate šį sezoną?

– Sezono pradžia tikrai buvo daug žadanti: gerinau asmeninius rekordus 10 km distancijoje, visą laiką stabiliai gerai bėgau. Vis tik, kadangi daug vilčių dėjau į kliūtinę rungtį, sezonas nuliūdino. Dabar bandysiu finišuoti ir sėkmingai užbaigti metus.

– Ar viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bandysite bėgti maratoną, yra finansinė nauda?

– Jei esi pajėgi kliūtinio bėgimo atstovė, gali ir iš to išgyventi. Žinoma, maratonininkėms yra lengviau, nes gali pasirinkti savo lygio maratonus, visokias trumpesnių distancijų varžybas. Šį kartą apie finansus negalvojau, nes bėgsiu tik pirmą maratoną, neaišku, kaip viskas susiklostys. Noriu finišuoti, pamatyti, ką galiu, o pinigai lieka antroje vietoje.

– Konkurencija Lietuvoje negąsdina? Be jūsų yra bent keturios pajėgios maratonininkės...

– Negąsdina, kadangi nežinau, ar liksiu šioje rungtyje. Po varžybų bus matyti, bet konkurencija yra gerai.

– Vedate asmenines treniruotes. Ar norinčių treniruotis pakankamai? Pavyksta prisidurti ir papildomų pajamų?

– Šiek tiek pavyksta. Turiu žmones, vedu ir inidividualias treniruotes. Mano grupė nėra didelė, entuziastai vis keičiasi. Man patinka pati veikla, per ją pailsiu. Žinoma, bėgi lėčiau nei galėtum, bet patinka bendravimas su žmonėmis.

– Ar tai netrukdo treniruotėms?

– Manau, kad ne. Dažnai treniruotes vedu vakarais, po savo treniruotės. Pabendravus su kitais man atsiranda naujų idėjų, nesiverčiu per galvą, tikrai nereikia vis kažkur lėkti.

– Tolimesni sezono planai priklausys nuo pasirodymo Vilniaus maratone?

– Po Vilniaus maratono galvoju kurį laiką atsipūsti. Spalio mėnesį dalyvausiu finaliniame „Eurovaistinės 10 km taurės“ etape. Žinoma, taip pat gydysiu nugarą, turėsiu lengvesnes treniruotes.

Alfredo Pliadžio nuotr.