Kovo 7-9 dienomis vyksiančiame pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate startuos viena Lietuvos sportininkė – Airinė Palšytė. Norint dalyvauti Lenkijos Sopoto mieste vyksiančiose pirmenybėse lengvaatlečiams reikėjo įvykdyti itin aukštus normatyvus, o tai padaryti iš lietuvių pavyko tik šuolininkei į aukštį.

Tiesa, per plauką teisės startuoti svarbiausiose žiemos sezono varžybose neiškovojo sprinteris Rytis Sakalauskas, kurio geriausias šių metų rezultatas 60 m bėgime – 6,67 sek. – vos 0,02 prastesnis nei normatyvas. 0,04 sek. trūko kitai sprinterei Linai Grinčikaitei, kurios žiemos sezono rekordas – 7,36 sek.

21-erių metų A.Palšytė šių metų vasarį dalyvavo keturiose varžybose bei visose peršoko bent į 190 cm aukštį iškeltą kartelę. Lietuvos čempionate Klaipėdoje lengvaatletė įveikė 197 cm aukštį ir pagerino absoliutų šalies rekordą, kuris nuo 1994 metų priklausė Nelei Žilinskienei.

„Šių metų pasaulio čempionato normatyvai yra tikrai aukšti, visi jie yra aukštesni nei olimpinis „B“ normatyvas ir labai artimi „A“ normatyvui. Tai, kad esu vienintelė Lietuvos atstovė rodo, jog turbūt buvau geriausiai pasiruošusi žiemos sezonui“, – sakė A.Palšytė.

Patekti į pasaulio pirmenybes lengvaatlečiai galėjo dviem būdais – įvykdę normatyvą vasaros sezono arba žiemos sezono metu. Praėjusių metų liepą A.Palšytė peršoko 195 cm aukštį ir jau tada 1 cm viršijo pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą.

„Manęs neslėgė didelis rūpestis kartoti normatyvą, nes pastarasis man galiojo nuo vasaros sezono, tad gal ir psichologinis ramumas turėjo įtakos geriems rezultatams. Atsakomybė prieš svarbius startus slegia visuomet: ar dalyvauju viena, ar kartu su grupe lietuvių“, – pasakojo Londono olimpinių žaidynių finalininkė.

Pasaulio čempionate dalyvaus 7 sportininkės, kurioms šiame sezone pavyko įveikti 197 cm aukštį. Aukščiau nei Lietuvos atstovė šoko tik rusė Marija Kučina (201 cm), kroatė Blanka Vlašič (200 cm), ispanė Ruth Beitia (200 cm) ir lenkė Kamila Licwinko (200 cm). Ar tarp prizinininkių pavyks įsiterpti kylančiai Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždei?

„Sportas – sunkiai prognozuojamas, tad visko gali pasitaikyti. Esu nusiteikusi karingai ir stengsiuos pasirodyti kiek įmanoma geriau, o kaip pasiseks – matysim. Pasiruošimas vyko pagal planą ir nebuvo jokių didesnių nesklandumų“, – apie tikslus atsargiai kalbėjo lengvaatletė.

Medalius į Lietuvą A.Palšytė vežė ne kartą: sportininkė pasidabino sidabro medaliais 2010 metų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate, 2011-ųjų Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse, 2011-aisiais vykusioje Universiadoje bei praėjusių metų Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate.

„Lengvoji atletika – ne komandinė sporto šaka, tad čia sidabro medalis yra laimėjimas, o ne pralaimėjimas. O tai, kad dažniausiai čempionatuose esu antra yra galbūt dėl to, kad dievinu sidabrą ir galbūt dėl to taip jį traukiu“, – juokėsi A.Palšytė.

Kovas pasaulio čempionate A.Palšytė pradės kvalifikacinėse varžybose, kurios vyks penktadienį 11 val. Lietuvos laiku. Moterų šuolių į aukštį rungties finalas numatytas šeštadienį 20 val. 15 min.

Iki šiol planetos uždarų patalpų medalius iškovoti pavyko tik Austrai Skujytei (2004 metais Budapešte bei 2012 metais Stambule). Pasaulio žiemos žaidynėse taip pat bronzą yra iškovojusi Nijolė Medvedeva.