Mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, šiandien Vilniuje pasibaigė dvi dienas trukęs ES sporto forumas (“EU Sport Forum”). Į sostinę suvažiavo apie 300 tarptautinių organizacijų atstovų, tarp jų ir ilgametis Europos lengvosios atletikos prezidentas Hansjörg Wirz.

“Džiugu, kad šis svarbus ES sporto plėtrai susitikimas vyksta Lietuvoje. Sukuriama galimybė atviram dialogui tarp skirtingų sporto institucijų, o tai ypatingai svarbu kuriant ir įgyvendinant planus ES sporto labui”,- sako N. Medvedeva. – Džiaugiamės sulaukę ir Europos lengvosios atletikos prezidento H. Wirz vizito. Tai ypatingai gerbiamas žmogus, padaręs daug gero mūsų sporto šakai”.

ES sporto forume buvo kalbama apie 2011-14 metų planuotus ir įvykdytus projektus, naujas organizuojamas programas Erasmus+; aptariami klubinių sporto šakų nuostatai, sportininkų dvigubų karjerų galimybės bei kitos ateities iniciatyvos.

Tai ne pirmas kartas, kai tokiame seminare dalyvauja ir Europos lengvosios atletikos prezidentas. Kalbiname šiemet 70-metį atšventusį bei 4-ąją kadenciją einantį H. Wirz.

Tai ne pirmasis Jūsų vizitas tokiame forume. Kuo, Jūsų manymu, šie susirinkimai svarbūs sportui?

Labai svarbūs. ES sportą jungia labai didelė grupė žmonių – tai ne tik tie, kurie tuo sportu užsiima ar vykdo, bet taip pat ir daugybė kitų institucijų, kurios susijusios su sportu ekonomine prasme. Kadangi sportas nėra centralizuotas, labai svarbu visas skirtingas grupes išgirsti ir suprasti bei apsikeisti turimomis žiniomis. Šis forumas kaip tik ir sukurią tokią galimybę. 

Sporte jau sukatės dešimtis metų - ar pastebėjote šių susitikimų reikšmingumą ir naudą tolimesnėje raidoje?

Progresas tikrai yra, tačiau procesai nevyksta labai greitai. Sportas susideda iš daugybės kompleksinių dalykų. Reikia atsižvelgti į svarbius iškylančius klausimus susijusius su pvz. rasizmu, manipuliacija, lažybomis, antidopingu ar tokiomis temomis kaip šiandien gvildenta sportininkų karjeros – reikalinga pabrėžti mokslo svarbą, nes sportas užima tik mažają dalį gyvenimo. Reikia rasti būdus bei priemonės konkretiems sprendimams įgyvendinti, todėl atviras dialogas ypatingai svarbus. Kadangi sportas tapo viena iš ES aktualių temų, atsirando ir finansavimas, todėl svarbu jį tinkamai bei tikslingai suskirstyti bei panaudoti. 

Esate Europos lengvosios atletikos prezidento pozicijoje jau nuo 1999-ųjų. Kas per visą šį laikotarpį Jums įsimintiniausia ir reikšmingiausia?

Mes galime didžiuotis tuo, ką turime šiandien. Nuo pat pradžios turėjome labai ilgą laiko tarpą planuoti bei daryti viską, kad lengvoji atletika kaip sportas būtų sėkmingas Europoje. Po šiai dienai dar tą darome, tačiau viskas įgyja vis didesnį mastą, nes tampame priklausomi nuo daugiau skirtingų organizacijų. Kas gali paliesti jas – gali ir mus bei atvirkščiai. Svarbu nustatyti bendras normas ir veikti kartu. Juk jei futbolą kiekviename žemyne žaisime vis kitaip, tai jau nebebus futbolas, ar ne?

Ar sunku koordinuoti darbą Europiniu mastu?

Labai svarbu yra suvokti situaciją, tada lengviau suprasti ir koordinavimą. Vis stipresnę reikšmę įgyja visuomenės noras prieiti prie informacijos. Reikia mąstyti kaip geriau komunikuoti, kaip sukurti didesnę vertę bei suprasti kiekvieną suinteresuotąją šalį ir jos kultūrą – negali tikėtis, kad kiekviena jų supras situaciją taip, kaip tu supranti. Reikia mąstyti strategiškai. Tą ir darau (šypsosi).

Tai ne pirmasis Jūsų vizitas Lietuvoje. Dalyvavote 2005 ir 2009 Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatuose Kaune bei 2011 Palangoje vykusioje Rytų Europos, Balkanų ir Azijos šalių lengvosios atletikos vadovų konferencijoje. Ar Lietuva pasikeitė nuo pirmųjų Jūsų vizitų?

Taip, tai jau bus 5-asis mano kartas Lietuvoje. Šalis nepriklausoma ir turi savą ekonomiką – tai veda visai į kitą lygmenį. Na, o pokyčiai tikrai matomi, ypač kelių rekonstrukcijoje. Man lankantis pirmąjį kartą jie buvo itin nekokie (šypsosi).  

Ar turėjote galimybę paragauti tradicininių Lietuvos patiekalų?

Jei neklystu, teko paragauti cepelinų vieno čempionato Kaune metu. Tačiau tiek keliaujant sunku įsiminti kiekvieną nacionalinį patiekalą. Nors vakarykštė vakarienė Vilniuje buvo tikrai gardi (šypsosi).