2004 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių septynkovės vicečempionė neslepia – ji labai pasiilgo daugiakovės. Šią lengvosios atletikos rungtį ji buvo nustūmusi į šalį po nesėkmingo pasirodymo 2008-ųjų Pekino olimpiadoje, kur šuolio į tolį varžybose visi trys jos bandymai buvo neįskaityti ir lietuvei varžybose baigėsi tik įpusėjusios.
 

A.Skujytė tada nutarė visą dėmesį sutelkti į rutulio stūmimą – rungtį, kurioje daugiakovės varžybose jai mažai kas prilygdavo.
 

Tad pernai į pasaulio čempionatą Berlyne lengvaatletė jau važiavo kaip rutulio stūmikė. Ir liko už finalo borto – užėmė 17-ąją vietą.
 

Šių metų Europos čempionate Barselonoje 31-erių A.Skujytė buvo dvylikta. Tačiau tuo metu jos galvoje jau kirbėjo mintis apie sugrįžimą į septynkovę, kurios aukščiausio lygio varžybose nuo 2001-ųjų pasaulio čempionato ji nuolat patekdavo tarp dešimties geriausiųjų, o Atėnuose net užkopė ant olimpinės garbės pakylos.
 

Šiuo metu sportininkė lieja prakaitą treniruočių stovykloje Palangoje.
 

Kodėl nutarėte grįžti į daugiakovę?
Labai jos pasiilgau. Supratau, kad tai – mano sritis. O dabar pailsėjau nuo jos porą metų, tad  užsidegusi kibau į darbą.
 

Gal ir rutulio stūmimas jau pabodo?
Ne visai taip. Mane slėgė vidinis konfliktas. Suvokiau, kad dar trūksta jėgos, reikia auginti raumenis. Mano konkurenčių kūno parametrai visai kitokie. Norint lygiai su jomis kautis, reikia tapti viena iš jų. O giliai viduje netraukia būti tikra rutulio stūmike.
 

Ar nebus sunku rutulio stūmimui treniruotą kūną vėl parengti šuoliams, bėgimui?
Procesas prasidėjo. Tikrai nelengva. Bet viskas bus gerai.
 

Kada galutinai nutarėte grįžti į daugiakovę?
Svarsčiau dar vasarą. O rugsėjo pradžioje jau buvau apsisprendusi. Tik reikėjo viską suderinti su treneriais ir lengvosios atletikos federacija.
 

Kas dabar yra jūsų treneriai?
Pagrindinis – Aleksas Stanislovaitis. Draugauti su rutuliu man ir toliau padės Rimantas Plungė. O dėl kitų dar nederinau.
 

Anksčiau daugiakovėje mano pagrindinis treneris buvo amerikietis Cliffas Rovelto, treniravęs mane dar Kanzaso universitete, todėl dirbdavau pagal jo sudarytus planus.
 

Kai atėjo naujas treneris, daug kas pasikeitė. Man pačiai labai įdomu išmėginti naujus treniruočių metodus.
 

A.Stanislovaitis anksčiau daugiausia dirbo su bėgikais. O būtent bėgimo rungtys man buvo vienos sunkiausių. Norisi padidinti greitį, kad nereikėtų vilktis varžovėms iš paskos. Be to, reikia susigrąžinti šuolių ir metimų rungtyse turėtus įgūdžius.
 

Kai buvote perėjusi į rutulio stūmimą, ar dalyvaudavote ir kitų lengvosios atletikos rungčių varžybose?
Ne. Tik diską savo malonumui pamėtydavau. Per treniruotes teko pašokinėti į aukštį, pabėgioti. Tačiau varžybose nedalyvaudavau.
 

Kada planuojate grįžti į daugiakovės varžybas?
Tikriausiai tik vasarą. Nes anksčiau nebūsiu tinkamai pasirengusi. Žiemą pamėginsiu startuoti atskirų rungčių varžybose.
 

Gaunate olimpinės rinktinės kandidatės stipendiją. Ar tai vienintelis jūsų pajamų šaltinis?
Ne. Studijuoju Lietuvos kūno kultūros akademijos, siekiu trenerės specialybės magistro diplomo. Tad ir čia gaunu stipendiją.
 

Disko metikas Virgilijus Alekna paskelbė, kad iš sporto trauksis po 2012 metų Londono olimpiados. Ar jūs dar negalvojate apie karjeros pabaigą?
Visokių minčių kyla. Norisi ir šeimos, ir vaikučių. Na, iki Londono noriu atiduoti sportui viską, ką galiu. O paskui – labai didelis klaustukas.
 

Neskelbiu karjeros pabaigos, bet vizija yra, nes norisi rėkiančių, mažų aplinkui.